Papilomos, taip pat žinomos kaip odos žymės arba akrochordonai, yra gerybiniai odos dariniai, kurie dažniausiai atsiranda vietose, kur oda trinasi į odą ar drabužius, pvz. kaklas, pažastys ir kirkšnys. Paprastai jie yra maži, minkšti ir kūno spalvos arba šiek tiek tamsesni nei aplinkinė oda. Nors jie paprastai yra nekenksmingi, jie gali būti negražūs arba sukelti diskomfortą, jei jie sudirgsta arba užsikimba ant drabužių ar papuošalų.
Papilomas sukelia per didelis odos ląstelių ir kolageno skaidulų augimas reaguojant į trintį ar kitokį dirginimą. Jomis dažniau serga antsvorio turintys ar cukriniu diabetu sergantys asmenys, taip pat nėščiosioms dėl hormoninių pokyčių. Genetika taip pat gali turėti įtakos jų vystymuisi.
Nors papilomos paprastai yra nekenksmingos, svarbu, kad dermatologas įvertintų visus naujus ar pasikeitusius odos išaugimus, kad būtų išvengta odos vėžio ar kitų rimtų būklių.
Kas yra papilomos?
Papilomos yra gerybiniai odos dariniai, kurie paprastai atsiranda vietose, kur oda trinasi į odą ar drabužius, pavyzdžiui, kakle, pažastyse ir kirkšnyse. Jie susideda iš kraujagyslių šerdies ir jungiamojo audinio, padengto odos sluoksniu. Papilomos paprastai yra mažos, minkštos ir kūno spalvos arba šiek tiek tamsesnės nei aplinkinė oda. Jie gali būti plokšti arba iškilę ir gali būti įvairaus dydžio – nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų.
Papilomas sukelia per didelis odos ląstelių ir kolageno skaidulų augimas reaguojant į trintį ar kitokį dirginimą. Jomis dažniau serga antsvorio turintys ar cukriniu diabetu sergantys asmenys, taip pat nėščiosioms dėl hormoninių pokyčių. Genetika taip pat gali turėti įtakos jų vystymuisi.
Nors papilomos paprastai yra nekenksmingos, jos gali būti negražios arba sukelti diskomfortą, jei jos sudirgsta arba užstringa ant drabužių ar papuošalų. Retais atvejais jie gali užsikrėsti arba kraujuoti.
Santrauka
Papilomos yra gerybiniai odos dariniai, susidedantys iš kraujagyslių ir jungiamojo audinio, padengto odos sluoksniu. Juos sukelia per didelis odos ląstelių ir kolageno skaidulų augimas, reaguojant į trintį ar kitokį dirginimą. Papilomos paprastai yra nekenksmingos, tačiau gali būti negražios ar nepatogios. Retais atvejais jie gali užsikrėsti arba kraujuoti.
Papilomų tipai
Yra keletas papilomų tipų, kurie gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Dažniausiai pasitaikančios rūšys yra odos papilomos, krūtų papilomos ir genitalijų karpos.
Odos papilomos
Odos papilomos, taip pat žinomos kaip odos žymės arba akrochordonai, yra labiausiai paplitęs papilomų tipas. Paprastai jie atsiranda tose vietose, kur oda trinasi į odą ar drabužius, pvz., kaklą, pažastis ir kirkšnį. Odos papilomos paprastai yra mažos, minkštos ir kūno spalvos arba šiek tiek tamsesnės nei aplinkinė oda. Jie yra gerybiniai ir nereikalauja gydymo, nebent jie sudirgtų arba nesukeltų diskomforto.
Krūties papilomos
Krūties papilomos yra gerybiniai dariniai, atsirandantys krūties pieno latakuose. Jie dažniau pasitaiko moterims nei vyrams ir paprastai aptinkami krūtų tyrimo ar mamografijos metu. Krūties papilomos gali sukelti išskyras iš spenelių arba guzelį krūtyje, tačiau paprastai jos nėra susijusios su krūties vėžiu. Tačiau jei krūties papiloma yra netipinė ar įtartina, gali būti rekomenduojama atlikti biopsiją, kad būtų išvengta vėžio.
Genitalijų karpos
Genitalijų karpos yra papilomos rūšis, kurią sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Paprastai jie randami ant lytinių organų ar išangės arba aplink juos ir gali būti perduodami lytinio kontakto metu. Genitalijų karpos gali būti mažos ir plokščios arba didelės ir žiedinio kopūsto formos. Jie gali sukelti niežėjimą, deginimą ar diskomfortą, tačiau paprastai jie nėra susiję su vėžiu. Genitalijų karpų gydymo galimybės apima vietinius vaistus, krioterapiją arba chirurginį pašalinimą.
Santrauka
Papilomos gali atsirasti įvairiose kūno vietose, įskaitant odos papilomas, krūtų papilomas ir lytinių organų karpas. Odos papilomos yra labiausiai paplitęs tipas ir dažniausiai atsiranda trinties ar sudirginimo vietose. Krūties papilomos yra gerybiniai dariniai, atsirandantys krūties pieno latakuose ir paprastai nesusiję su krūties vėžiu. Genitalijų karpos yra papilomos rūšis, kurią sukelia ŽPV ir gali būti perduodama per lytinius santykius. Papilomų gydymo galimybės priklauso nuo augimo tipo ir vietos.
Ar turėčiau nerimauti dėl papilomos?
Papilomos paprastai yra gerybinės ir nekelia didelio pavojaus sveikatai. Tačiau retais atvejais jie gali užsikrėsti arba kraujuoti. Be to, kai kurių tipų papilomas, pvz., aptinkamas krūties ar lytinių organų srityje, gali prireikti tolesnio įvertinimo, kad būtų atmesta vėžio galimybė.
Kada kreiptis į gydytoją
Nors daugumai papilomų nereikia medicininės pagalbos, svarbu, kad bet kokius naujus ar besikeičiančius odos išaugimus įvertintų dermatologas. Tai ypač aktualu, jei augimas yra didelis, greitai auga arba yra jautrioje vietoje, pavyzdžiui, veido ar lytinių organų. Be to, jei krūties papiloma yra netipinė arba įtartina, gali būti rekomenduojama atlikti biopsiją, kad būtų išvengta vėžio.
Jei turite lytinių organų karpų, svarbu kreiptis į gydytoją, kad aptartumėte gydymo galimybes ir išvengtumėte viruso plitimo seksualiniams partneriams. ŽPV taip pat gali padidinti tam tikrų vėžio tipų riziką, todėl svarbu aptarti patikros ir prevencijos galimybes su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Santrauka
Papilomos paprastai yra gerybinės ir nekelia didelio pavojaus sveikatai. Tačiau retais atvejais jie gali užsikrėsti arba kraujuoti. Svarbu, kad visus naujus ar besikeičiančius odos darinius įvertintų dermatologas, ypač jei jie dideli, greitai augantys ar esantys jautrioje vietoje. Krūties papilomas gali prireikti tolesnio tyrimo, kad būtų pašalinta vėžio galimybė. Genitalijų karpos turėtų būti įvertintos ir gydomos siekiant užkirsti kelią viruso plitimui ir aptarti su ŽPV susijusių vėžio atrankos ir prevencijos galimybes.
Kas sukelia papilomas?
Papilomas sukelia per didelis odos ląstelių ir kolageno skaidulų augimas reaguojant į trintį ar kitokį dirginimą. Tačiau yra keletas veiksnių, galinčių prisidėti prie papilomų vystymosi, įskaitant virusines infekcijas, genetinius veiksnius ir aplinkos veiksnius.
Virusinės infekcijos
Kai kurios papilomų rūšys, pvz., genitalijų karpos, atsiranda dėl virusinių infekcijų. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra dažna lytinių organų karpų priežastis ir gali būti perduodama per lytinius santykius. Kiti ŽPV tipai taip pat gali sukelti papilomas kitose kūno vietose, pavyzdžiui, burnoje ar gerklėje.
Genetiniai veiksniai
Genetika taip pat gali turėti įtakos papilomų vystymuisi. Kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į papilomų vystymąsi dėl paveldimų genetinių mutacijų ar būklių, kurios paveikia odą, pavyzdžiui, neurofibromatozės ar Cowden sindromo.
Aplinkos veiksniai
Aplinkos veiksniai, tokie kaip ultravioletinė (UV) spinduliuotė iš saulės arba soliariumų, taip pat gali prisidėti prie papilomų atsiradimo. UV spinduliuotė gali pažeisti odos ląstelių DNR, o tai gali sukelti nenormalų augimą ir papilomų vystymąsi. Be to, tam tikri vaistai ar sveikatos būklės, kurios silpnina imuninę sistemą, gali padidinti papilomų išsivystymo riziką.
Santrauka
Papilomas sukelia per didelis odos ląstelių ir kolageno skaidulų augimas reaguojant į trintį ar kitokį dirginimą. Virusinės infekcijos, tokios kaip ŽPV, taip pat gali sukelti papilomas tam tikrose kūno vietose. Genetika gali turėti įtakos papilomų vystymuisi, taip pat aplinkos veiksniai, tokie kaip UV spinduliuotė arba susilpnėjusi imuninė sistema.
Kokie yra rizikos veiksniai?
Nors papilomos gali atsirasti bet kam, yra tam tikrų rizikos veiksnių, galinčių padidinti jų atsiradimo tikimybę. Šie rizikos veiksniai yra amžius, imuninės sistemos sveikata ir seksualinis aktyvumas.
Amžius
Papilomos dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nes su amžiumi oda tampa plonesnė ir labiau linkusi dirginti. Be to, hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali padidinti papilomų išsivystymo riziką.
Imuninės sistemos sveikata
Susilpnėjusi imuninė sistema gali padidinti papilomų išsivystymo riziką, nes organizmas gali mažiau kovoti su virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip ŽPV. Sąlygos, kurios silpnina imuninę sistemą, pvz., ŽIV/AIDS arba tam tikri vaistai, gali padidinti papilomų išsivystymo riziką.
Seksualinis aktyvumas
Tam tikros papilomų rūšys, pvz., lytinių organų karpos, perduodamos lytinio kontakto metu. Žmonėms, kurie yra seksualiai aktyvūs su keliais partneriais arba nenaudoja apsaugos priemonių seksualinės veiklos metu, gali kilti didesnė lytinių organų karpų ar kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų, galinčių sukelti papilomas, išsivystymo rizika.
Santrauka
Papiloma gali atsirasti bet kam, tačiau tam tikri rizikos veiksniai gali padidinti tikimybę joms išsivystyti. Šie rizikos veiksniai yra amžius, imuninės sistemos sveikata ir seksualinis aktyvumas. Vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, gali būti labiau linkę į papilomų atsiradimą, o lytiškai aktyviems asmenims gali kilti didesnė lytinių organų karpų ar kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų, kurios gali sukelti papilomas, išsivystymo rizika.
Simptomai
Papilomos paprastai yra besimptomės, tai reiškia, kad jos nesukelia jokių pastebimų simptomų. Tačiau kai kuriais atvejais jie gali sukelti odos pokyčius ar kitus simptomus, priklausomai nuo jų buvimo vietos.
Odos pakitimai
Papilomos paprastai atrodo mažos, minkštos, kūno spalvos arba šiek tiek tamsesnės už aplinkines odos išaugas. Jie gali būti pritvirtinti prie odos plonu koteliu arba pagrindu ir gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Nors jie paprastai yra neskausmingi, jie gali būti sudirginti arba užsikimšti ant drabužių ar papuošalų ir sukelti diskomfortą arba kraujavimą.
Krūties gumbeliai
Papilomos, atsirandančios krūtyje, gali sukelti gumbą arba sustorėjimą krūties audinyje. Šie gabalėliai paprastai yra maži ir yra šalia spenelio, juos gali lydėti spenelių išskyros arba jautrumas. Nors dauguma krūtų papilomų yra gerybinės, jas gali prireikti tolesnio įvertinimo, kad būtų pašalinta vėžio galimybė.
Genitalijų karpos
Genitalijų srityje atsirandančios papilomos, taip pat žinomos kaip genitalijų karpos, gali sukelti mažus, kūno spalvos arba pilkus išaugimus ant lytinių organų arba išangės. Šios išaugos gali būti iškilusios arba plokščios, kartu su niežuliu ar diskomfortu. Genitalijų karpos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir gali būti perduodamas lytiniu būdu.
Santrauka
Papilomos dažniausiai yra besimptomės, tačiau gali sukelti odos pakitimų ar kitus simptomus, priklausomai nuo jų vietos. Dėl krūtų papilomų gali susidaryti gumbas arba sustorėti krūties audinys, o dėl genitalijų karpos gali atsirasti nedidelių ataugų ant lytinių organų ar išangės. Svarbu, kad dermatologas įvertintų visas naujas ar pasikeitusias odos ataugas, kad būtų išvengta odos vėžio ar kitų rimtų būklių.
Diagnostika
Nors papilomos dažniausiai yra gerybinės, svarbu, kad dermatologas įvertintų visus naujus ar pasikeitusius odos išaugimus, kad būtų išvengta odos atsiradimo. vėžys ar kitos sunkios būklės. Toliau pateikiami keli diagnostiniai testai, kurie gali būti naudojami papilomoms įvertinti:
Fizinė apžiūra
Dermatologas paprastai pradeda fizinį papilomos ir aplinkinės odos tyrimą. Norėdami išsamiau ištirti papilomą, jie gali naudoti dermatoskopą – specialų didinamąjį lęšį.
Biopsija
Jei dermatologas įtaria, kad papiloma gali būti vėžinė arba netipinė, jis gali rekomenduoti atlikti biopsiją. Biopsijos metu iš papilomos paimamas nedidelis audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu, siekiant surasti vėžio ar kitų anomalijų požymių.
Vaizdo testai
Kai kuriais atvejais krūtų papilomų įvertinimui gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip mamografija arba ultragarsas. Šie testai gali padėti nustatyti papilomos dydį ir vietą ir, jei reikia, gali būti naudojami biopsijai.
Santrauka
Dermatologas paprastai pradeda fizinį papilomos ir aplinkinės odos tyrimą. Jei įtariama, kad papiloma yra vėžinė arba netipinė, gali būti rekomenduojama atlikti biopsiją. Krūties papilomų įvertinimui gali būti naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip mamografija ar ultragarsas. Svarbu, kad dermatologas įvertintų visas naujas ar pasikeitusias odos ataugas, kad būtų išvengta odos vėžio ar kitų rimtų būklių.
Papilomos gydymas
Nors papilomos paprastai yra nekenksmingos, jas galima pašalinti dėl kosmetinių priežasčių arba sudirgusių ar nepatogių. Toliau pateikiami keli papilomų gydymo būdai. Odos papilomas galima pašalinti įvairiais būdais, įskaitant:
- Krioterapija: papilomos užšaldymas skystu azotu
- Elektrochirurgija: papilomos pašalinimas naudojant elektros srovę
- Ekscizija: papilomos išpjovimas skalpeliu
- Chirurgija lazeriu: lazerio naudojimas papilomai pašalinti
Krūties papilomos gydymo galimybės
Krūties papilomos gali būti pašalintos taikant chirurginę procedūrą, vadinamą lumpektomija. Lumpektomijos metu pašalinama papiloma ir nedidelis aplinkinių audinių kiekis. Tada šis audinys tiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti, ar papiloma yra vėžinė, ar netipinė.
Genitalijų karpų gydymo galimybės
Genitalijų karpos gali būti gydomos vietiniais vaistais, tokiais kaip imikvimodas ar podofiloksas, kurie stimuliuoja imuninę sistemą atakuoti virusą, sukeliantį karpas. Kai kuriais atvejais karpoms pašalinti gali prireikti krioterapijos arba chirurginio pašalinimo.
Santrauka
Papilomos gali būti pašalintos dėl kosmetinių priežasčių arba jei jos tampa sudirgintos ar nepatogios. Odos papilomas galima pašalinti tokiais metodais kaip krioterapija, elektrochirurgija, ekscizija ar lazerinė chirurgija. Krūties papilomos gali būti pašalintos atliekant lumpektomiją, o lytinių organų karpos gali būti gydomos vietiniais vaistais, krioterapija arba chirurginiu būdu. Svarbu aptarti gydymo galimybes su dermatologu ar kitu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Komplikacijos
Nors papilomos paprastai yra nekenksmingos, yra galimų komplikacijų, susijusių tiek su negydomomis papilomomis, tiek su papilomų gydymu.
Negydomos papilomos gali sudirginti arba jaustis nepatogiai, gali kraujuoti arba užsikrėsti. Retais atvejais jie gali išsivystyti į odos vėžį ar kitas sunkias ligas.
Su gydymu susijusi rizika
Nors rizika, susijusi su papilomų gydymu, paprastai yra nedidelė, su kiekvienu gydymo metodu gali kilti komplikacijų. Pavyzdžiui, krioterapija gali sukelti pūslių ar randų susidarymą, o elektrochirurgija gali sukelti nudegimus ar randus. Ekscizija ir lazerinė chirurgija taip pat gali sukelti randus, o atliekant bet kokią chirurginę procedūrą kyla infekcijos rizika.
Be to, taikant bet kokį gydymo metodą yra pasikartojimo rizika, nes papilomos gali ataugti toje pačioje vietoje arba netoliese.
Santrauka
Nors papilomos paprastai yra nekenksmingos, yra galimų komplikacijų, susijusių ir su negydomomis papilomomis, ir su papilomų gydymu. Negydomos papilomos gali būti sudirgintos arba nepatogios ir gali išsivystyti į odos vėžį ar kitas rimtas ligas. Su papilomų gydymu susijusi rizika paprastai yra nedidelė, tačiau yra komplikacijų, tokių kaip randai, infekcija ir pasikartojimas, rizika. Svarbu aptarti kiekvieno gydymo pasirinkimo riziką ir naudą su dermatologu ar kitu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Prevencija
Nors nėra garantuoto būdo išvengti papilomų, yra priemonių, kurių galima imtis siekiant sumažinti jų atsiradimo riziką.
Skiepai
Galima skiepyti tam, kad būtų išvengta tam tikrų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų, kurie gali sukelti lytinių organų karpas ir padidinti riziką susirgti tam tikromis vėžio rūšimis. ŽPV vakcina rekomenduojama tiek vyrams, tiek moterims nuo 9 iki 26 metų amžiaus.
Saugaus sekso praktika
Praktikuojantys saugų seksą, pvz., naudojant prezervatyvus ir ribojant seksualinių partnerių skaičių, gali padeda sumažinti užsikrėtimo ŽPV ir lytinių organų karpų atsiradimo riziką.
Reguliarūs patikrinimai
Reguliarūs patikrinimai pas dermatologą ar kitą sveikatos priežiūros paslaugų teikėją gali padėti anksti aptikti ir gydyti papilomas, kol jos nepadidėja ar dar sunkiau gydomos. Svarbu, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas įvertintų visus naujus ar pasikeitusius odos išaugimus.
Santrauka
Nors nėra garantuoto būdo išvengti papilomų, galima imtis priemonių jų atsiradimo rizikai sumažinti. Galima skiepyti tam tikrų tipų ŽPV prevencijai, o saugaus sekso praktika gali padėti sumažinti užsikrėtimo ŽPV ir lytinių organų karpų atsiradimo riziką. Reguliarūs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo patikrinimai gali padėti anksti aptikti ir gydyti papilomas.
DUK
Ne, papilomos nėra užkrečiamos. Juos sukelia per didelis odos ląstelių ir kolageno skaidulų augimas, reaguojant į trintį ar kitokį dirginimą.
Nors papilomos paprastai yra gerybinės, yra nedidelė rizika, kad jos gali išsivystyti į odos vėžį ar kitas rimtas ligas. Svarbu, kad dermatologas įvertintų visas naujas ar pasikeitusias odos ataugas, kad būtų išvengta odos vėžio galimybės.
Nerekomenduojama bandyti šalinti papilomų namuose, nes tai gali sukelti infekciją ar randus. Norint nustatyti geriausią gydymo kursą, svarbu, kad visas naujas ar pasikeitusias odos ataugas įvertintų dermatologas.
Nors yra daug natūralių priemonių, kurios, kaip teigiama, gydo papilomas, yra mažai mokslinių įrodymų, patvirtinančių jų veiksmingumą. Svarbu aptarti gydymo galimybes su dermatologu ar kitu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Taikant bet kurį gydymo metodą yra pasikartojimo rizika, nes papilomos gali ataugti toje pačioje vietoje arba netoliese. Svarbu aptarti kiekvieno gydymo pasirinkimo riziką ir naudą su dermatologu ar kitu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Išvada
Papilomos, taip pat žinomos kaip odos žymės arba akrochordonai, yra gerybiniai odos dariniai, kurie dažniausiai atsiranda vietose kur oda trinasi į odą ar drabužius. Nors jie paprastai yra nekenksmingi, jie gali būti negražūs arba sukelti diskomfortą, jei jie sudirgsta arba užsikimba ant drabužių ar papuošalų. Papilomos atsiranda dėl per didelio odos ląstelių ir kolageno skaidulų augimo, reaguojant į trintį ar kitokį dirginimą. Jomis dažniau serga antsvorio turintys ar cukriniu diabetu sergantys asmenys, taip pat nėščiosioms dėl hormoninių pokyčių. Genetika taip pat gali turėti įtakos jų vystymuisi.
Papilomų gydymo galimybės apima krioterapiją, elektrochirurgiją, eksciziją, lazerinę chirurgiją ir lumpektomiją. Nors su gydymu susijusi rizika paprastai yra maža, yra komplikacijų, tokių kaip randai, infekcija ir pasikartojimas, rizika. Svarbu aptarti kiekvieno gydymo pasirinkimo riziką ir naudą su dermatologu ar kitu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Prevencinės priemonės nuo papilomų yra skiepai, saugaus sekso praktika ir reguliarūs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo patikrinimai. Nors nėra garantuoto būdo išvengti papilomų, šie veiksmai gali padėti sumažinti jų atsiradimo riziką.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors papilomos paprastai yra nekenksmingos, svarbu, kad dermatologas įvertintų visus naujus ar pasikeitusius odos išaugimus, kad būtų išvengta odos vėžio ar kitų rimtų būklių. Yra papilomų gydymo būdų, o prevencinės priemonės gali padėti sumažinti jų atsiradimo riziką.
-
American Academy of Dermatology. (n.d.). Skin tags: Diagnosis and treatment. Retrieved fromhttps://www.aad.org/public/diseases/bumps-and-growths/skin-tags#treatment ↩
-
Mayo Clinic. (2020). Skin tags. Retrieved fromhttps://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/skin-tags/symptoms-causes/syc-20367358 ↩
-
Centers for Disease Control and Prevention. (2020). Human papillomavirus (HPV). Retrieved fromhttps://www.cdc.gov/hpv/index.html ↩
